Pas alchemikę Lėja Ajaną Meile Aumienę užsuka tiek fizinių ligų, tiek dvasinių kančių kamuojami žmonės. „Nelaimingos ir sergančioms sieloms tik suteikiu pirmąją pagalbą, o dirbi su savimi kiekvienas privalo pats“,- sako teisingą gyvenimo kelią padedanti rasti bioenergetikė.
Teigiate, kad visas problemas gyvenime galima įveikti. Žinote kokį nors stebuklingą receptą?
Galiu tik patvirtinti, kad išsikapstyti įmanoma net iš beviltiškiausios gyvenimo situacijos. Žmogaus galimybės yra labai didelės. Išeitį galima rasti net sergant rimta liga ar ypač sunkia depresija. Reikia tiesiog save paimti už pakarpos ir ištraukti iš tos duobės. Žinoma, kartais labai padeda aplinkinių dėmesys.
Aš pati nemažai laiko praleidau ligoninėse. Kartą, kai kenčiau didelius galvos skausmus ir net nenorėjau gyventi. Viena moteris, pamačiusi mano kančią, patarė: „O tu pabandyk pamatyti savo bent šį tą gražaus. Šviesos rasi savo širdyje.“
Ir iš tiesų joje radau man reikalingą gėrio ir grožio grūdą. Tada atėjo palengvėjimas. Pradėjau labiau rūpintis savimi, praktikuoti jogą. Lankydama nekontaktinio masažo kursus, ėmiau skirti tam tikras energijos sroves, jausti rankomis srūvančią energiją. Kilo noras padėti kitiems žmonėms. Ir daugeliui padėjau. Paskui dar buvo daug įvykių mano gyvenime.
Dabar žinau, kad įveikiau visus sunkumus ir galiu su kitais pasidalyti savo pasiekimais: įvardyti žmonėms jų ligų ir bėdų priežastis, pasakyti, kaip su jomis susidoroti. Nelaimingas ir sergančias sielas tarsi pažadinu iš miego, o toliau dirbtu su savimi privalo patys. Nuo kiekvieno individualiai priklauso, ar jis pasveiks ir išspręs savo bėdas. Aš tik dirbu su energijomis, neigiamas keisdama teigiamomis.
Bet šiais laikais yra nemažai netradicinių gydytojų, ekstrasensų, kurie tikina galintys išgydyti visas ligas...
Tiesa, yra tokių specialistų, kurie tvirtina, kad jums patiems nieko nereikės daryti,- visą darbą nudirbs jie. Taip, energijos suteiks, bet neilgam. Be to, neaišku, iš kur tos energijos specialistas semiasi. Tikras profesionalas gali tik atkurti žmogaus ryšius su dieviškąja energija, o toliau pačiam reikia dirbti su savimi. Jei specialistas prisipažįsta esąs tik laidininkas, tokiu verta pasitikėti.
Kokius konkrečiai metodus taikote?
Siūlau įvairias paslaugas: mauri, refleksinį, taškinį, indų masažus, sielos ir kūno terapiją bendraujant ir per prisilietimą, kastais buriu kortomis... Visada jaučiu, kokias paslaugos žmogui reikia, kada atkuriamas jo ryšys su dieviškąja energija. Tada žmogus ima savęs klausti, kas aš esu ir ką čia veikiu.
Ar galite žmonėms padėti ir per atstumą?
Dirbu su žmonėmis, gyvenančiais net kitose šalyse. Tai natūralu, juk meilės energija neturi jokių ribų. Į sergantį žmogų įliejus energijos, jo kūno ląstelės ima atsinaujinti. Pavyzdžiui, teko telefonu bendrauti su moterimi, sergančia ketvirtos stadijos vėžiu. Ji išlaikė egzaminą. Po mūsų pokalbių atgijo, net išėjo į darbą. Niekada žmonių prie savęs nepririšu ir neliepiu dar kartą paskambinti, bet sakau: „Jei jausite, kad reikia, paskambinkite.“
Tiesa, kad daugelį bėdų gali padėti išspręsti malda?
Taip, ji visagalė. Net nebūtina mokėti konkrečios maldos. Anksčiau pati buvau ateistė. Tačiau užklupus sunkumams, kai kenčiau nepakeliamus galvos skausmus, pradėjau melstis. Savais žodžiais. Svarbiausia tai daryti nuoširdžiai ir su meile. Meldžiantis vyksta tikri stebuklai. Malda padeda „išsilukštenti“ iš daugybės neteisingų nuostatų, paskatina giliau pažvelgti į savo sielą.
Sunkumų gyvenime tikriausiai nepavyko išvengti ir jums pačiai?
Tiesa ta, kad nuo gimimo mano siela pasirinko išeiti šiurkštaus elgesio mokyklą. Esu patyrusi labai daug: žinau, ką reiškia jaustis vienišai, atstumtai, ką išgyvena paliktos besilaukiančios moterys ar onkologiniai ligoniai, ką patiria žmogžudystei save pasmerkęs žmogus... Žinau, mano dvasia ekstremalų kelią pasirinko tam, kad išsivaduočiau iš visų netikusių nuostatų, kurias atsinešiau į šį gyvenimą. Taip pat žinau, ką reiškia besąlygiška meilė.
Visgi patirtis parodė, kad kančia tikrai nebūtina norint pabudinti savo sąmonę ir patirti visa apimančią meilę. Mumyse yra daug įvairių energijų, kai kurias jų turime išgryninti. To nebūtina daryti per kančią – galime per gyvenimą žingsniuoti su daina, o nekentėdami. Kiekvieną akimirką mūsų sąmonė renkasi. Net tada, kai mums atrodo, kad nieko nesirenkame. Kai man suėjo 43-eji, aiškiai žinojau, kokia mano užduotis ir kodėl esu siųsta į Žemę. Dabar galiu padėti kiekvienam žmogui jau vien todėl, kad gėriai žinau, ką jis jaučia.
Kas vyksta, kai pasukame ne tuo gyvenimo keliu, kuriuo turėtume eiti?
Pasukus tuo keliu kuriuo siela nenori eiti, mus iš vidaus tarsi kas pradeda graužti – išauga begalinis kaltės jausmas. Tada sąmoningai norime save nubausti. Tokiais atvejais suprantame save išdavę. Pradeda veikti savęs naikinimo programa „Niekam tikęs“. Ji tarsi įrašo mūsų pasąmonėje. Baisiausia, kai šią programą iš savo mamos „nuskaito“ dar negimęs kūdikis. Besilaukiančiai moteriai ypač svarbu teikiamai mąstyti, gerai save vertinti, nes kai mama save vertins, tokią nuomonę apie save susiformuos ir vaikelis.
Ligos mus užklumpa taip pat neatsitiktinai?
Kai ateina laikas, kai siela turi pabusti, pradeda dėtis įvairiausi dalykai. Žmogų gali užklupti ligos, kankinti nepaaiškinami skausmai. Pastaruoju atveju daugelis dažnai griebiasi vaistų. O reikėtų tiesiog atsisėsti ir padėkoti savo kūnui už siunčiamus signalus, taip pat savo dvasiai, jei tikime, kad tokia egzistuoja.
Kai neimame savęs tobulinimo keliu, kenčiame. Tačiau ir tada galime išsigelbėti. Kiekvienas mums siunčiamas įvykis, situacija – tarsi egzaminas, kurį turime išlaikyti. Visi į šį gyvenimą ateinama išmokti besąlygiškai mylėti. Vieniems tai pavyksta lengviau ir greičiau, kiti turi pereiti ilga kančių kelią.
Aš pati tik vėliau supratau, kad geriausi mano mokytojai – tie, kurie suvaidino gyvenime piktų žmonių vaidmenis, Prievarta mums reikalinga tam. Kad išmoktume save apginti, kad išsilaisvintume iš mumyse tūnančio vergo, imtume labiau savimi pasitikėti.
Tikriausiai neneigsite, kad turime rūpintis ir savo fiziniu kūnu?
Žinoma, juo privalome pasirūpinti kiekvienas. Dažnai kliento klausiu: „Kaip elgiesi su savo kūnu? Kokie tavo įpročiai? Ar tikrai darai tik tai, kas tavo kūnui yra naudinga?“ Negalime kažin kokiu būdu alinti savo kūno (netinkamu maistu, žalingais įpročiais ir kitaip), nes jis – Dievo kūrinys. Turime su juo elgtis pagarbiai.
Taip pat labai svarbu pripažinti, kad mūsų kūnas tiesiogiai susijęs su siela. Siela turi meilės dvasią, o kūnas – gyvybės energiją. Ir visa tai yra viena. Kadangi dažnai protas kankina sielą, turime kontroliuoti mintis, emocijas, sąmoningumą. Prisiminkime savo emocijų centrą – širdį, kurioje yra įrašytos visos mūsų patirtos emocijos. Kai žmogus pradeda sąmoningai keistis, pokyčiai vyksta jo širdyje. Širdies skausmai susiję su sielos transformacija. Tiesa, kai keitiesi pats, norisi, kad keistųsi ir aplinkiniai. Tačiau šį norą reikia sustabdyti ir kitą priimti kaip dalelę savęs. O kai būna labai sunku. Visada reikėtų prisiminti, jog šioje Žemėje gyvename tam, kad esame kažkam tikrai labai reikalingi.

Straipsnis paimtas iš žurnalo „Ji“ Nr.37
2010 09 19-09 19

---