PASIDALINIMAI
Labai norėjau kuo greičiau parašyti, su didele meile, labai džiaugiausi tą darydama. Pabandžiau sudėlioti savo istoriją.
Buvo karštas 2014 m. rugpjūtis, kada kažkas supurtė mano gyvenimą. Nesupratau, kas vyksta – labai pykino, bet nevėmiau. Pradėjau bijoti, bet nežinojau, ko bijau. Apėmė panika, bet nesupratau, kodėl. Persekiojo jausmas, kad taip, čia ir dabar, aš mirštu, bet nemiriau. Jaučiau nuolatinius spazmus raumenyse, todėl gerą pusmetį kasdien gėriau magnį. Mane taip pat siaubingai smaugė.Tada prasidėjo skambučiai tėvams ir prašymai su manimi kalbėti. Nesvarbu, apie ką, tik kalbėti. Ilgai ir daug. Bijojau pamiršti, kas esu, kur esu. Apimdavo panika. Supratau pati, kad tai kažkas, ko nepaaiškins medicina, nes prieš tai man nebuvo svetimi tokie žodžiai, kaip čakros, aura, energija. Todėl pagalbos ieškojau netradiciniuose šaltiniuose, kol 2015 m. vasarį sutikau Lėją. Ieškojau tol, kol radau, nes niekas, niekas iki tol negalėjo pasakyti, kas man yra. Ėjau ir pas gydytoją, tačiau tai buvo bene paskutinė, tikrai ne pirmoji stotelė, į kurią keipiausi pagalbos. Gydytojai nepasakojau, kas man, tik prašiau ištirti kraują – žinojau, kad jei kraujas geras – viskas man gerai, esu sveika. 2015 m. vasarį pajutau, kad nebegaliu su savimi susitvarkyti: prasidėjo tokios būsenos, kad lyg alpstu parduotuvėje, universitete, šiaip kažkur gatvėje. Jaučiau nesaugumą kažkur eiti, kažką daryti ir rimtai galvojau, kad jau turbūt mirštu.
Kai vasarį suradau Lėją – atrodo, kad gimiau iš naujo.
Tiesa – niekas nesibaigė: taip pat kartais jaučiu įtampą, baimę, stipriai plakančią širdį, bet suprantu, kodėl tai jaučiu. Suprantu, kad nesergu. Suprantu, kad gavau iš gyvenimo dovanų. O dovana – visada staigmena.
O staigmenos būna arba labai patinka, arba labai atstumia. Dėka Lėjos patarimų, išmokau susitvarkyti su savo savijauta. Išmokau gyventi su tuo, ką jaučiu. Bet kartais pasitaiko ir tokių situacijų, kada jaučiu stiprų spaudimą galvoje, stiprią įtampą, atrodo – lyg mirtis jau čia pat. Tada klausiu savęs: nori, kad pas tave būtų daugiau šviesos? Taigi noriu! Ir todėl esu už tai dėkinga gyvenimui. 2015 m. birželį pradėjau jausti karštį galūnėse – pėdose ir delnuose, kartais išsigąstu, bet mokausi. Klausiu Lėjos patarimų ir stengiuosi suprasti, kad manyje vyksta pokyčiai. Ir mąstau: „Dieve, nedavei to, ko prašiau, bet turiu viską, ko norėjau“. Ir pasidaro gera nuo to, kad aš gyvenu. Ir kai Gyvenimui, Dievui dėkoju už man svarbius ir ypatingus žmones, visada dėkoju už tai, kad sutikau Lėją.
Nepasikeitė niekas –
Tik užaugo sparnai,
Kad mylėti ir liesti
Amžinai amžinai...
Ona.
2015.06.14
Labai labai Jums ačiū!
Laba diena,
Noriu pasidalinti savo mintimis ir potyriais, kurie įvyko pasikalbėjus su Meile ir vykdant jos duotus patarimus. Gyvenime turėjau daug sunkumų ir galbūt būdama jautri tuos sunkumus kaupiau viduje kol galiausiai jie visi jau nebetilpo. Užsiskleidžiau nuo žmonių ir tyliai kentėjau tol kol ta kančia tapo nebepakeliama. Vėliau ilgus metus ieškojau kaip sau padėti. Supratau, kad man gali padėti tik netradicinis požiūris ir metodai.
Pažįstami patarė kreiptis į Meile (Leja). Nieko nelaukdama su daug metų ieškojimo patirtimi nuvykau pas ją. Iš pradžių ne viską supratau, nes tai kitokia informacija, galbūt todėl ne viską ir taikiau savo gyvenime, tačiau pajutau palengvėjimą.
Vėliau pasijutau blogai, tačiau tas blogumas nebuvo jau toks stiprus kaip anksčiau.
Telefono skambučiu vėl kraipiausi į Meilę,
šį kartą dariau tai ką ji man patarė. Keletą dienų atlikdama tam tikrus tikrai lengvus pratimus daug verkiau, tačiau su ašaromis mano viduje kaskart tirpo ledynai.
Pajutau didelį palengvėjimą, tapau laimingesnė.
Žinodama, kad turiu metodą, kuris tikrai veikia. Supratau, kad visi sunkumai gali baigtis. Jaučiu, kad dar seka keleto mėnesių savęs stebėjimas ir pratimų atlikimas, tačiau tikiu, kad viskas pasibaigs ir pagaliau galėsiu gyventi savo gyvenimą, be vidinių konfliktų.
Aida
(manau,tai jo viksta-nuo L.M)
2015.07/02
Buvo karštas 2014 m. rugpjūtis, kada kažkas supurtė mano gyvenimą. Nesupratau, kas vyksta – labai pykino, bet nevėmiau. Pradėjau bijoti, bet nežinojau, ko bijau. Apėmė panika, bet nesupratau, kodėl. Persekiojo jausmas, kad taip, čia ir dabar, aš mirštu, bet nemiriau. Jaučiau nuolatinius spazmus raumenyse, todėl gerą pusmetį kasdien gėriau magnį. Mane taip pat siaubingai smaugė.Tada prasidėjo skambučiai tėvams ir prašymai su manimi kalbėti. Nesvarbu, apie ką, tik kalbėti. Ilgai ir daug. Bijojau pamiršti, kas esu, kur esu. Apimdavo panika. Supratau pati, kad tai kažkas, ko nepaaiškins medicina, nes prieš tai man nebuvo svetimi tokie žodžiai, kaip čakros, aura, energija. Todėl pagalbos ieškojau netradiciniuose šaltiniuose, kol 2015 m. vasarį sutikau Lėją. Ieškojau tol, kol radau, nes niekas, niekas iki tol negalėjo pasakyti, kas man yra. Ėjau ir pas gydytoją, tačiau tai buvo bene paskutinė, tikrai ne pirmoji stotelė, į kurią keipiausi pagalbos. Gydytojai nepasakojau, kas man, tik prašiau ištirti kraują – žinojau, kad jei kraujas geras – viskas man gerai, esu sveika. 2015 m. vasarį pajutau, kad nebegaliu su savimi susitvarkyti: prasidėjo tokios būsenos, kad lyg alpstu parduotuvėje, universitete, šiaip kažkur gatvėje. Jaučiau nesaugumą kažkur eiti, kažką daryti ir rimtai galvojau, kad jau turbūt mirštu.
Kai vasarį suradau Lėją – atrodo, kad gimiau iš naujo.
Tiesa – niekas nesibaigė: taip pat kartais jaučiu įtampą, baimę, stipriai plakančią širdį, bet suprantu, kodėl tai jaučiu. Suprantu, kad nesergu. Suprantu, kad gavau iš gyvenimo dovanų. O dovana – visada staigmena.
O staigmenos būna arba labai patinka, arba labai atstumia. Dėka Lėjos patarimų, išmokau susitvarkyti su savo savijauta. Išmokau gyventi su tuo, ką jaučiu. Bet kartais pasitaiko ir tokių situacijų, kada jaučiu stiprų spaudimą galvoje, stiprią įtampą, atrodo – lyg mirtis jau čia pat. Tada klausiu savęs: nori, kad pas tave būtų daugiau šviesos? Taigi noriu! Ir todėl esu už tai dėkinga gyvenimui. 2015 m. birželį pradėjau jausti karštį galūnėse – pėdose ir delnuose, kartais išsigąstu, bet mokausi. Klausiu Lėjos patarimų ir stengiuosi suprasti, kad manyje vyksta pokyčiai. Ir mąstau: „Dieve, nedavei to, ko prašiau, bet turiu viską, ko norėjau“. Ir pasidaro gera nuo to, kad aš gyvenu. Ir kai Gyvenimui, Dievui dėkoju už man svarbius ir ypatingus žmones, visada dėkoju už tai, kad sutikau Lėją.
Nepasikeitė niekas –
Tik užaugo sparnai,
Kad mylėti ir liesti
Amžinai amžinai...
Ona.
2015.06.14
Labai labai Jums ačiū!
Laba diena,
Noriu pasidalinti savo mintimis ir potyriais, kurie įvyko pasikalbėjus su Meile ir vykdant jos duotus patarimus. Gyvenime turėjau daug sunkumų ir galbūt būdama jautri tuos sunkumus kaupiau viduje kol galiausiai jie visi jau nebetilpo. Užsiskleidžiau nuo žmonių ir tyliai kentėjau tol kol ta kančia tapo nebepakeliama. Vėliau ilgus metus ieškojau kaip sau padėti. Supratau, kad man gali padėti tik netradicinis požiūris ir metodai.
Pažįstami patarė kreiptis į Meile (Leja). Nieko nelaukdama su daug metų ieškojimo patirtimi nuvykau pas ją. Iš pradžių ne viską supratau, nes tai kitokia informacija, galbūt todėl ne viską ir taikiau savo gyvenime, tačiau pajutau palengvėjimą.
Vėliau pasijutau blogai, tačiau tas blogumas nebuvo jau toks stiprus kaip anksčiau.
Telefono skambučiu vėl kraipiausi į Meilę,
šį kartą dariau tai ką ji man patarė. Keletą dienų atlikdama tam tikrus tikrai lengvus pratimus daug verkiau, tačiau su ašaromis mano viduje kaskart tirpo ledynai.
Pajutau didelį palengvėjimą, tapau laimingesnė.
Žinodama, kad turiu metodą, kuris tikrai veikia. Supratau, kad visi sunkumai gali baigtis. Jaučiu, kad dar seka keleto mėnesių savęs stebėjimas ir pratimų atlikimas, tačiau tikiu, kad viskas pasibaigs ir pagaliau galėsiu gyventi savo gyvenimą, be vidinių konfliktų.
Aida
(manau,tai jo viksta-nuo L.M)
2015.07/02
