Jeigu pažiūrėtume į dabartinę situaciją globaliau nei įprasta, tai ji atrodytų maždaug taip - eilinis mūsų planetos vystymosi ciklas ir evoliucijos šuolis. Ne laiptelis, bet šuolis, kadangi dabar mes peršokame iš vienos epochos į kitą. Iki šiol lipome laipteliais, kas gerai matosi 1-ąjame paveikslėlyje (DNR spiralės " kopėčios "), o dabar kaip tik darome šuolį, (arba ruošiamės šuoliui) iš epochos nr.1 į epochą nr.2.
Epochoje nr.1, arba pasaulyje iki p(l)andemijos, energijos kryptis buvo koncentruota į vidų - EGOcentrinė energija, viskas sau, į save. Tai egoizmas, negalvojimas apie kitus, apie visumą, apie visą planetą. Tai materialinių gėrybių kaupimo energija, planetos resursų naudojimas, negalvojant apie ateitį. Tos dvi susiliečiančios raudonos rodyklės labai puikiai simbolizuoja ir įvairių gyvenimo sričių visišką degradaciją - medicinos, kultūros, švietimo, politikos, mokslo ( nors daugelis vis dar tiki mokslu ))). Visa tai išsigimė bei tapo pseudomedicina, pseudokultūra, pseudomokslu, pseudopolitika ir ttt. Man patinka rusiškas žodis - "схлопнулось", labai gerai apibūdinantis šį reiškinį.
Epocha nr.1 "схлопнулась", negrįžtamai ir mes atsidūrėme superkoncentruotų energijų taške 0, ( kur viskas bus nunulinta))). Kur laikas tarsi sustojo ir kartu nepaprastai pagreitėjo ( koks paradoksas!), kur esame visiškoje nežinioje, kur stovime tarsi prie bedugnės krašto ir nežinome, kas bus ateityje. Nors daugelis sako, kad "žino", bet to nežino net pats Švabas su savo ketvirtąją pramonės revoliucija ...(metafora).
Žodžiu, taip kaip buvo, jau nebebus nuo žodžio "visiškai".
Tad žiūrim, kas mūsų laukia ateityje, t.y. epochoje nr.2. Energijos čia visiškai kitokios - iš centro į išorę. Tai reiškia, kad pagrindinė Naujo pasaulio paradigma bus - duoti, dalintis, rūpintis. Galvoti visų pirma ne apie savo skūrą, bet apie visko kas gyva ir visko, kas manom, kad yra negyva, gerovę. Apie visos planetos gerovę, nes, deja, kitų namų neturim ir tikrai neturėsim ateityje. Netikiu, kad galima apš..ikus vieną planetą išsikraustyti į kitą.
Tokie "išcentriški" - geresni, sąmoningesni turėsim tapti arba savo noru, arba priverstinai, arba, jeigu ir tai nepadės, gal ir palikti šią dimensiją.
Todėl būtent dabar kiekvienas ir darom savo pasirinkimą - renkamės ką norėsim pasiimti su savimi :
Ar vertybes, kurios lengvai pralys per tą siaurą kaip smėlio laikrodžio tarpelį tarp dviejų epochų - gerumą, meilę, atjautą, empatiją ir ttt.
Ar vertybes, kurias pasiimti kartu yra mažiau šansų, nes jos paprasčiausiai gali užstrigti tame siaurame praėjime - materialinis turtas, verslas, karjera, komfortas. Todėl gali atitikti taip, kad jas reikės palikti naujos epochos prieangyje, idant pats tenai patektum. Kitaip sakant, ateiti į Naują pasaulį " kaip stovi, taip brangus"...
Pseudomokslo, pseudomedicinos ir kitų pseudo vietą turėtų užimti pamirštos senos geros arba visiškai naujos technologijos. Viskas bus gerai ( geriems žmonėms), o kaip visiems likusiems - pamatysim.
...
Iš savo praktikos galiu pasakyti, jog žiūrėjimas į dalykus ir reiškinius globaliau labai palengvina gyvenimą ir sutaupo daugybę nervų ląstelių. Tampi ramus kaip belgas, nenervina jokie zemliai, dulkiai nei pišai - tinka tik kaip objektai patrolinti ir pasijuokti. Nėra jokios baimės ir nerimo dėl ateities, nes vistiek visada reikia rinktis amžinas vertybes, daryti maksimumą, o kas yra už maksimumo ribų, tai jau force majeure arba Dievo valia.
...
Toks pasaulio vaizdas yra individualus ir subjektyvus - puzl'as, sudėliotas iš to ką perskaičiau, išgirdau, pamačiau ir permąsčiau, todėl jis nebūtinai turi būti teisingas visiems.
...
P.s. antrame paveikslėlyje yra pavaizduota planetų judėjimo trajektorija - DNR spiralė. Nieko keisto, pasaulis yra fraktalus ir sukurtas pagal vieną klasterį nuo ląstelės iki galaktikų. Soriukas visiems, kas mano, jog Žemė plokščia. Aš tai sunkiai įsivaizduoju nesvarumo būsenoje kosmoso tyruose kabantį blyną. Bet gerbiu ir kitokią nuomonę.
Diana Karaliute

---