Gimsta nauja, paralelinė Žemės versija?



Опубликовал: Ajjana, 22-04-2012, 19:29, литовский / ченнелинг / Pagalba sau, 7 819


YOU ARE HEREŽurnalai
Gimsta nauja, paralelinė Žemės versija?
By Gintaras

Suprantu, kad šio dėl straipsnio rizikuoju patekti į dar didesnę savo draugų materialistų-skeptikų ir klerikalų nemalonę, tačiau privalau parašyti apie tai, kas kovo mėnesį buvo aptarinėjama kai kuriuose ezoteriniuose forumuose. Tai yra nauja informacija, kurią galima vertinti visaip, tačiau nuojauta kužda, jog tai gali būti labai arti tiesos.
Galima būtų šį pasakojimą nurašyti mokslinei fantazijai, bet kai kam, kas moka skaityti tarp eilučių, tai bus paslėpta žinutė ir gera naujiena.

Reiktų priminti, jog šita svetainė niekada nepropaguoja ir neskleidžia vadinamųjų čenelingų. Ne išimtis iš šį kartą. Tai nėra kokio nors kosminių ar dvasinių būtybių informacija, perduota per populiarų kanalą. Apie tai šiandien kalba žmonės, kurie turi regėjimus. Žemiau parašyta informacija atsirado iš stebėjimų, tais stebėjimais pagrįstų išvadų bei pasikeitimų turima informacija interneto kanalais. Ir tai nesusiję su jokiomis „pakylėtomis dvasinėmis būtybėmis“ ar kažkokia panašia mistika.
Kovo pradžioje rašėme, kad (http://planeta.moy.su/_bl/164/s09478300.jpg ), jog Saulė „pagimdė“ naują planetą. Būtent taip traktuoja šią informaciją žmonės, turintys regėjimą. Pats procesas įvyko jau pakankamai senai, bet mūsų matomame spektre jis apsireiškė tik dabar, kaip Saulės audros, kaip magnetinis tornadas, kurį užfiksavo Saulę stebintys zondai.
Regintys žmonės mato, jog pastarųjų mėnesių procesai Saulėje ir Žemėje (keisti garsai po žeme ir ore) reiškia tai, jog gimė naujas diskretiškas pasaulis, toks pat kaip Žemė (Žemės kopija), kurį šildo ta pati Saulė ir kurio orbita – tokia pati kaip ir Žemės. Naujo pasaulio matomame spektre nėra ir jis nebus matomas nes apie jį mažai kas žino. Arba nežino, kur jo ieškoti. Kitaip tariant, ta nauja diskretiška realybė ir yra, ir nėra tuo pat metu, nes nėra pakankamai daug protaujančių būtybių, kurios palaiko jos energetinę bei informacinę struktūrą. Reiktų čia pridurti, jog 3-jų dimensijų diskretiškas realybes gali sukurti tik žmogaus tipo būtybės. Iš pradžių visa tai atsiranda žmonių vaizduotėje ir tik laiko klausimas, kada kolektyviai vystoma mintis-forma taps matoma ir visiems kitiems. Naujas pasaulis, visų pirma jo pirminis informacinis modulis, yra copy-past nuimtas nuo esamo ir padėtas į šalį, laukiant kol prasidės kažkoks gilesnis transformacijos procesas.

Šiuo metu Žemė jau turi kelias diskretiškas realybes su panašiu 3 dimensijų laiko ir erdvės formatu, ta pačią fizika-chemija ir panašiomis gyvybės formomis. Į jas kažkada nuėjo gyventi atlantai, majai, toltekai ir Hitlerio žmonės, kurie, pagal legendą pabėgo į Antarktidą ir po ledais rado gyvenimui tinkančią aplinką. Tai netiesa. Ne į tuščią Žemę jie nuėjo gyventi. Tuščia Žemė, kaip ir Antarktidos požemiai, yra mitas. Pietų ir Šiaurės ašigaliai visuomet tarnauja kaip portalai į kitas informacines Žemės versijas. Ir tie kas žino, tuo pasinaudoja.

Bet šį kartą atsiranda visiška nauja versija. Pirminis modulis jau dabar praktiškai suformuotas ir, žinant kelius, galima netgi į ją persikelti. Regėjimą turintys žmonės sako, kad ten jau yra pradėtas skaičiuoti visiškai naujas laikas ir pirmieji entuziastai jau yra atsikraustę.

O kur dings senoji Žemė?

Dabartinė civilizacija turės dar vieną vystymo kryptį - dvasinę, o senoji technokratinė greičiausiai bus palikta tokia, kokia yra dabar ir jos gyventojai (kurie liks) bus priversti kartoti naują kali jugos ciklą.

Šaltiniai tikina, jog naujos realybės versijos susiformuoja kiekvienu atveju, kai tam tikra kritinė žmonių masė tampa pasiruošusi atlikti sąmonės „kvantinį šuolį“. Taip Žemėje buvo atsitikę ne vieną kartą. O, kaip jau buvo paminėta, žmonės anksčiau ne vieną kartą buvo persikėlę į lygiagrečias realybes. Taip išėjo atlantų, majų ir kitų senųjų civilizacijų populiacijos. Dingdavo be pėdsako ištisi miestai, o kaulų likučių šalia jų niekas nerado. Taigi, kur per vieną naktį išgaravo keli šimtai tūkstančių Teotiuakano gyventojų, mokslas atsakyti negali.

Dabar lygiai taip pat į naują naują diskretišką realybę, persikels žmonės (su visais kūnais), kurie verti gyventi tobulai, nuo nulio, tuo pačiu pasilikę senąją patirtį ir atmintį. Iki šiol tokios progos niekas neturėjo. Ankstesni perėjimai į naujas realybes buvo sąlygojamai atminties praradimais bei protinės veiklos aptemimais. Dabar taip nebus. Prisiminsime viską.



Šis pasaulis, kuriame mes dabar gyvename ir liks toks pat tankus su visais savo neišvengiamais atributais: iliuzijomis, melu, vergove, masonais, iliuminatais, korupcija, nauja pasaulio tvarka, kalėjimais, karais, terorizmu, vieninga valiuta, rinkos ekonomika, GMO, chemtrailais, pedofilija, mikročipais, dikratoriumi-atichristu ir taip toliau. Jame nieko nebus naujo, išskyrus viena – vyks dar didesnis susiliejimas su technologijomis ir totalinė kontrolė. Tačiau ištisos tautos ir šeimos, kurios norės kito kelio, turės progą išeiti į naują pasaulį, panašiai kaip kažkada negrįžtamai išėjo senųjų Žemės rasių atstovai, pavyzdžiui, taip majai, Teotiuakano (p. Amerika), Mochendžodaro (Indija) gyventojai, palikę rašytinius šaltinius, laužančius sustabarėjusį šių dienų pilkojo vergo mastymą.

Išėjimo portalai atsivers beveik visur, savaime ir norintiems persikelti jokių kliūčių nebus. Tai nebus mirtis ar masinis suicidas. Nieko panašaus. Kraujo upeliai netekės, lavonai niekur nesimėtys, tik mokslininkai susidurs su keistu reiškiniu: dingusių be žinios žmonių kiekiai augs ne dienomis, bet valandomis. Dėl to visos bėdos bus nurašytos spec. tarnyboms ir ateiviams. Jie bandys išeinančius gaudyti su mikročipais ir sekti per palydovus, tačiau tokios pastangos bus bevaisės. Be pėdsakų per vieną dieną dings ištisi namai, kaimai ir miestai. Išsipildys tai ką Jėzus kalbėjo apie Tėvo karalystę. Ten bus viskas, ko reikia darniam žmonių vystymuisi. Gali būti taip, kad eis du žmonės gatve, vienas pradings, o kitas nesupras kas įvyko. Arba žmogus užmigs ir atsibus visai kitoje realybėje, o artimieji pagalvos kad iššoko per langą ir kvies policiją.

Ar tai įvyks 2012 metais?

Manoma, kad ne. 2012 metų gruodžio 21 d. yra tik formalus atskaitos taškas. Niekas negali pasakyti, kada visa tai tiksliai prasidės. O gal jau prasidėjo? Regintys mato, kad pats persikraustymo pikas bus apie 2020-2030 metus, o po 2060 metų esama Žemės informacinė versiją ištiks milžiniška katastrofa.

Tikėtina, kad pirmieji naujakuriai Žemėje-2 jau šiandien gali būti ten. Kai kurie žmonės kurį laiką galės gyventi dviejose realybėse tuo pat metu, jei nesugebės iš karto atsisakyti žemiškojo prieraišumo, pavyzdžiui, jeigu norės pasirūpinti vaikais ir kitais artimaisiais.

Šaltinių informacija plaukia tokia, kad iš tikrųjų nereikia gailėtis ir prisirišti prie esamos Žemės informacinės versijos. Tai yra laikina programa, laikinas holografinis piešinys, (kaip ir visi kiti). Tą piešinį užprogramuotos surinkti ir matyti mūsų smegenys per bendrą matricą. Išorinis realus pasaulis yra tik kompiuterinis virtualus modelis, kurį mato mūsų vidinis monitorius. Jį staiga perjungus į kitą bangų diapazoną, žmogus gali atsibusti visai kitoje diskretiškos realybės versijoje, arba persikelti iš vienos į kitą netgi su visu biocheminiu skafandru – kūnu, nes ląstelės žino naujas komandas ir tam jau būna pasiruošę.

Koks viso to mechanizmas?

Tai atsitinka kiekvieną kartą, kai žmogus miega ir išeina į sapnų pasaulį, nes aktyvuojasi kankorėžine liauka. Skirtumas tas, kad sapno metu, ląstelės dar negauna naujos proto komandos, nes keliauja tik pats protas. Jei žmogus moka sąmoningai valdyti procesus kūno ląstelių lygmenyje, praktikuoja neprieraišumą, meditaciją, maldą, keičia savo filosofiją Dievo link, kankorėžine liauka dirba visą parą, on-line režimu. Tada žmogus gali daryti išvadas operuodamas milžinišku informacijos kiekiu, eiti į kitus pasaulius savo kojomis, nes biocheminis skafandras klausys proto komandos.
Biocheminis skafandras turi savo autonominį protą (kompiuterinių programų rinkinį). Ir kol žmogus gyvena įprastą materialų gyvenimą, kol jis identifikuoja save, kaip mėsą, nepažįsta savęs ir negali kontroliuoti savo vidinių procesų, kol jis neturi tikslo, iniciatyvos imasi tas skafandras ir jis tiesiog neleidžia žmogui pabėgti iš esamos realybės. Neleidžia todėl, kad neįprasti, svetimi dalykai jam asocijuojasi su mirtimi, o nuo mirties šeimininkas turi būti apsaugotas, netgi prieš jo paties valią. Tačiau darant žingsnius savęs pažinimo link, atsiranda nauji instrumentai, kurie leidžia pažaboti skafandro savarankiškumą. Jis tiesiog gauna įsakymą daryti taip, o ne kitaip ir uoliai vykdo savo šeimininko komandas.

Kadangi prabudusių žmonių procentinė išraiška darosi vis didesnė, iškyla klausimas, o kur juos visus padėti, nes esamoje realybės versijoje jie jau savo darbą būna atlikę, o senoji sistema baigia susidėvėti. Galima juos palikti esamoje Žemės versijoje, siekiant ją pertvarkyti į 5 ar 6 tankio planetą su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, arba palikti viską taip, kaip yra ir leisti prabudusiems kurti naują pasaulį (naująjį Edemą) toje pačioje kompiuterinėje programinėje platformoje, vardu Žemė, tačiau atnaujintoje kopijoje, kaip nuo balto lapo. Prabudusių patirtis naujoje diskretiškoje realybėje būtų neįkainojama, nes jie turi žinių, kaip išvengti klaidų ir nebekartoti tų pačių istorijos spiralių.

Tuomet pagrindinė programos Žemė platforma padedama kitoje vietoje ir paliekamos į ją durys. Prievartos jokios nėra. Tie, kas tas duris pamatys, galės įeiti, kas nematys, liks namie. Tokiu būdu į naują sistemą persikels tik energetiškai neinfekuoti failai. Todėl pati naujoji sistema kurį laiką veiks nepriekaištingai, kol nepradės senti ir deformuotis. Senstant atsiras virusų, kurie pritrauks infekcijas iš išorės ir sistema deformuosis, kol pilnai prieis liepto galą, kaip, kad mes dabar. Tam reikės labai daug laiko, pavyzdžiui 360 000 metų.

Išvada paprasta. Visa tai, kas dabar vyksta planetoje reikia kuo skubiau paleisti. Nereiktų sureikšminti to kas vyksta išorėje: valstybėse, ekonomikose, sociume, asmeniniame gyvenime. Tegul jie kuria savo globalizacijos planus, tegul siekia savo naujos pasaulio tvarkos, tegul kelia mokesčius ir chaosą, tegul kariauja su savimi ir kitais, pagal principą Goga ir Magoga.

Svarbesni yra vidiniai procesai ir pasiruošimas pereiti gyventi į naują pasaulio versiją, pamėginti kurti sistemą toje pačioje platformoje, tačiau visiškai naujais pagrindais.



Logikos tokioje futuristinėje teorijoje yra, nes mūsų esamoje Žemės versijoje sistema per daug supuvusi, ir, tikriausiai, nėra prasmės jos gelbėti. Esama Žemės ir joje susiformavusios technologinės civilizacijos versija bus palikta savieigai, kol visiškai save išsems, nebent kažkam prireiks naujo sielų universiteto. Tokia galimybė taip pat nėra atmestina. Jei taip atsitiks, tuomet tie kurie išėjo, galės grįžti į buvusią versiją ir mokyti žmones Meilės bei Išsigelbėjimo technologijų.
Energijos ekonomija Visatoje – vienas iš svarbesnių dėsnių. Gelbėti esamą pasaulį ir jį pakylėti iki 5 ar 6 tankio pareikalautų daugiau energijos, negu sukurti naują. Panašu, kad kažkur buvo pakeistas planas ir sielos padalintos: tos, kurios lieka ir tos kurios išeina. Tai ir yra pjūties metas, kuris minimas Naujajame Testamentine.

Išgelbėtos bus tos sielos, kurios greičiau atsikratys įvairių žemiškojo prieraišumo formų. Suprantama, kad gyventi Žemėje visiškai be prieraišumo, neprarandant vidinės ramybės ir ryšio su Dievu yra labai sunku. Bet pagrindinis reikalavimas vis viena išlieka tas pat – pabandyti nesikabinti ragais ir nagais už to kas yra.

Todėl masoniška legenda apie auksinį milijardą turės realų pagrindą. Esamoje versijoje liks tik elitas ir tie kurie nemoka nevergauti. Kiti turės progą išeiti, kaip kažkada išėjo majai.

Nereikia pamiršti ir legendos apie mūsų Žemės antrininkę planetą Gloria, kuri sukasi aplink tą pačią Saulę, tik iš kitos pusės, todėl jos ir nematom. Kartais ją pamato ir dangaus stebėtojai, tačiau palaiko už Nibiru arba mano, jog tai Saulės halas.

Norėtųsi kad šita pasaka būtų tikrovė

Bet ką gali žinoti, juk istorijos spiralė kartojasi. Tokių fantastinių-futuristinių versijų šiandien yra daug. Gal būt pats žmogaus protas, matydamas neteisybę, jas ir kuria. Jei taip, jei priimsime už pagrindą teiginį, jog mintis yra materiali, visuomet atsiranda didelė tikimybė, jog tokie scenarijai kada nors ims ir išsipildys. O jeigu regintys žmonės apie tai šneka, vadinasi dalis tiesos tame tikrai gali būti. Vadinasi viskas jau pilgosi.

Skeptikams, kurie galvoja, kad taip negali būti, reikėtų užduoti kelis klausimus: ar mes viską žinom apie artimąjį kosmosą? Ar mes viską žinom apie kvantinį pasaulį? Greičiausiai, kad mes tik dedamės žiną, o tikras mūsų žinių lygis apie Visata tesiekia vos kelis procentus nuo to kas iš tikrųjų realiai yra. Paralelinių visatų ar super-stygų teorijų, nors ir nepatvirtino, tačiau dar niekas ir neatšaukė.

Dar vienas dalykas, psichologinis. Prisirišti prie naujų scenarijų ir jais tikėti irgi yra pavojingas reikalas. Taip ir atsiranda naujos religijos ir sektos. Idėja gera, palaikyti ja galima, tačiau aklai tikėti - jokiu būdu. Kaip sakydavo Buda, būkime pratekantys, kaip vanduo, o kaip sakė Jėzus Kristus, būkime viskam kaip pakeleiviai. Koranas rašo, jog tikintis Alachu yra tvirtas kaip uola ir aptakus, kaip vandens kriauklė. Viskas laikina. Tačiau kas ką šneka į eterį, žinoti reikia, nes, kaip moko liaudies išmintis, jei žinai vadinasi esi ginkluotas. Turintys akis mato tai, ką reikia matyti.

www.kvantinemagija.lt


  • Нравится
  • 0

Похожие публикации

savespazinimas.lt

© 2024 "Savęs Pažinimas"

Visos teisės saugomos