Auksinis Angelas ir keturi tyros meilės požymiai » Savęs Pažinimas

Auksinis Angelas ir keturi tyros meilės požymiai

Auksinis Angelas ir keturi tyros meilės požymiai


2012-03-26 admin Krajonas (per Li Kerrollą)
Taip viskas vyksta

Sveiki, mano brangieji. Aš Krajonas iš Magnetinės tarnybos. Aš jus karštai myliu. Iš mano partnerio lūpų jūs girdite gilios pagarbos žodžius, kurią mes jaučiame jums visiems. O, mano brangieji, man garbė būti su jumis. Ir štai dabar, kol jūs priprantate prie mano partnerio balso, perduodančio šį pranešimą, noriu jums pasakyti, jog aš esu čia, kad sėsčiau prie jūsų kojų. Švelnumas, kurį aš atnešiau, yra namų simbolis, ir jeigu kas nors iš jūsų akimirkai galėtų ten persikelti, pajustų nepaprastai stiprią meilę. Dabar jūs išgyvenate dualumo pamokas. Jūs esate garbingoje vietoje. Jūs esate Naujosios Eros žyniai. Mes atėjome jums pasakyti, jog karštai mylime už šį darbą. Net tuos iš jūsų, kurie neįsivaizduoja, kas čia vyksta, net tuos, kurie negali patikėti, kad girdi Dvasios balsą ir nekantriai laukia šio susitikimo pabaigos, – mes jus taip pat labai mylim.

Dvasia nesmerkia nei vieno žmogaus, – tik be galo myli visus. Jūs esate čia neatsitiktinai! Buvo susitarta, kad jūs čia atsidursite, ir išgirsite arba perskaitysite šiuos žodžius. Šioje tyroje energijoje mes šį vakarą perduosime jums keletą pranešimų, pranešimų, kuriuos mano partneris kartos vėl ir vėl, nes jie labai svarbūs. Kalbėsime ne apie katastrofas ar pasikeitimus Žemėje. Tai balsas iš namų, – jūs girdite arba skaitote meilės žodžius. Jis apkabina jus auksinėmis rankomis ir kreipiasi dabar į jūsų širdį.

Šis pranešimas yra jums, nes jūs čia esate. Bet, prieš pradėdami, mes norime, kad į šią salę ir į skaitytojo kambarį įeitų mus lydinčios esybės. Mes norime, kad jus apsuptų meilės kokonu, ir jeigu jūs nieko panašaus anksčiau nejutote, dabar pats laikas pajusti dvasinių globėjų buvimą. Jie atėjo kartu su jumis – jie visada kartu su jumis, duoda jums intuityvius pasufleravimus ir labai jus myli. Jie yra geriausi draugai, jūs pažinote juos dar būdami kitoje uždangos pusėje. Kai jūsų buvimas čia baigsis, jūs vėl susitiksite juos Šlovės Salėje, jūs labai maloniai bendrausite su šiomis dviem esybėmis, kurios būna Žemėje su jumis kartu. Niekas iš jūsų niekada nelieka vienas.

Jūsų globėjai labai tylūs. Mes dar apie tai pakalbėsime. Bet, sėdėdami čia, apgaubti Dievo meile, jūs galite pajusti jų apkabinimus. Salės potencialas yra stulbinantis, ir norime jums tai šį vakarą pasakyti. Mūsų pranešimas vadinasi „Taip viskas vyksta“. Mes norime, kad šis pranešimas turėtų praktinę reikšmę, ir, išėję ir salės ar padėję į šalį knygą, jūs geriau suprastumėte, kuo esate ir kokias potencialias galimybes turite savo gyvenime.

Prieš pradėdami sugrįšime prie pasakėčios, kuri jau buvo perduota viename iš praeitų perdavimų ir publikuota. Mes norime aptarti pasakėčią „Vu ir kambariai, kuriuose vyksta pamoka“.

Tarp dalyvaujančių čia ir skaitančių knygą yra tokių, kurie nežino šios pasakėčios, todėl mes ją trumpai perpasakosime. Tai būtina, kad suprastumėte, ką pasakysime vėliau.

Vu – tai žmogus, kuriam mirštant buvo parodyti simboliniai kambariai jo gyvenimo name. Juos jam parodė jo dvasiniai globėjai, prieš jiems visiems iškeliaujant į Šlovės Salę. Šie kambariai labai nustebino Vu. Štai kas ten buvo: Vu atvėrė kambario, pripildyto nesuskaičiuojamų turtų, duris. Ir globėjai pasakė: „Šiame kambaryje, Vu, yra tavo turtai. Tu galėjai jais naudotis, gyvendamas Žemėje, jeigu toks būtų buvęs tavo pasirinkimas“. Per šį vaizdinį globėjai parodė Vu, kokius jis turėjo turtus – materialines vertybes, bet kuriuo metu jam prieinamas. Sekanti patalpa buvo užpildyta balta šviesa – tai jo vidinės ramybės kambarys. Ši metafora kalba apie tai, kad bet kuriuo momentu panorėjęs Vu galėjo čia įeiti ir pajusti Dievišką ramybę – tokią, kai bet kokie rūpesčiai tampa nereikšmingi. Tam, kad įeitų į bet kurį iš šių kambarių, reikėjo tik KETINIMO. Tai – jo namo, jo gyvenimo kambariai, ir ant kiekvienų durų užrašytas dvasinis Vu vardas.

Dar vienas kambarys, į kurį globėjai nėjo kartu su juo, buvo iš aukso. Ten buvo tyra Vu Esybė – jo „Dievo dalelė“. Tai meilės kambarys – jame toks šventumas, kad čia būti galėjo tik jis pats. Po to Vu parodė kitus namo kambarius, kurių jis anksčiau niekada neatverdavo. Pasivaikščiojimų po namą metu mūsų herojus pamatė duris su jo negimusių vaikų vardais. Ant vienų durų buvo lentelė su užrašu „Pasaulinis lyderis“. Bet gyvendamas jis neatidarė nei vieno iš šių kambarių.

Ir tada Vu suprato, kad šie kambariai ir šis namas vėl jam priklausys, kai jis vėl įsikūnys Žemėje.

Tokia yra pasakėčia apie Vu, kuri buvo perduota viename iš ankstesnių perdavimų, bet dabar mes norime ją pratęsti. Dabar mes kalbėsime ne apie Vu, mano brangieji, o apie JUS. Dabar jūs matote, kaip viskas vyksta. Šį vakarą mes pateiksime jums kai kurią informaciją, kuri padės jums gyvenime.

Jūs atliekate labai svarbų vaidmenį Visatoje! Ši planeta užima toli gražu ne paskutiniąją vietą, ir – ak, kiek daug jūs darote! Brangieji mano, dabar įsivaizduokite, kad jūs esate viename iš šių kambarių… pačiame svarbiausiame… būtent apie jį dabar kalbėsime… ten, kur yra viso jūsų gyvenimo raktas. Vu pamatė šį kambarį auksinį. Ten negali įeiti jūsų globėjai. Taip, šiame auksiniame kambaryje jūs iš tiesų turite kažką labai brangaus. Jeigu Vu būtų ten truputį užtrukęs, jis būtų aptikęs stulbinantį dalyką – jis to negalėjo įsivaizduoti netgi drąsiausiose svajonėse. Jei būtų apsižvalgęs, Vu (ir jūs) būtų pamatęs neįtikėtino grožio ir galios būtybę. Ten auksiniame soste sėdi nuostabus auksinis angelas, o jo sparnai vos nesiekia sienų!

Kas gi tas nepaprastas angelas? Jeigu Vu būtų priėjęs arčiau, būtų pajutęs, kad iš meilės tiesiog užgniaužia kvapą – vibracijos aplink angelą tokio šventumo, kad Vu nejučiom būtų atsiklaupęs ant kelių, palaimingai žvelgdamas į Dievo dalelę! Įsižiūrėjęs į šios būtybės veidą, jis būtų pastebėjęs, jog ji palaipsniui įgyja tam tikrus bruožus. Ir ten, kur Vu tikėjosi pamatyti didingą dangiškos būtybės veidą, jis būtų atpažinęs savo paties bruožus!

Ir ką tai reiškia? – paklausite jūs. Angelas, į kurį žiūri Vu, yra jo aukščiausia esybė, Aukščiausiasis Aš! Ši esybė nepaprasto šventumo, ir tuo pačiu metu ji yra paties Vu dalis! Vu atrado savo dieviškumo paslaptį – savąją „Dievo dalelę“.

Mano brangieji, kiekvienas iš jūsų turi angelą su savo veidu, kuris, vaizdžiai sakant, sėdi auksiniame soste auksinėje salėje. Ir pats jo egzistavimas praneša apie tai, kad čia yra jūsų tikroji vieta! Jo egzistavimas liudija apie tai, kad jūs esate svarbūs, apdovanoti didelėmis galiomis ir verti to, kad gyventumėte šioje planetoje.

Mes norime, kad dabar jūs mintimis įeitumėte į šį kambarį ir atsisėstumėte soste. Šalia nieko nėra. Tik jūs vieni, pilni galių! Mes norime, kad ši auksinė substancija pamaitintų kiekvieną jūsų esybės ląstelę, – ir mes tą siūlome ne šiaip sau. Nes ši auksinė substancija – šventa Dievo dalelė, kurią jūs turite savyje; tai jūsų Aukščiausiasis Aš, ir jis – kiekvienoje žmogaus ląstelėje. Jis kalba apie namus ir apie jūsų paskirtį; jis šypsosi ir myli jus. Mes prašome, kad jūs tarsi kempinė sugertumėte šią auksinę šviesą, klausydami mūsų pasakojimo apie tai, kas vyksta su jumis.

Kai kurie iš jūsų yra patyrę meilę Dievui arba, galbūt, patiria šį jausmą dabar. Galbūt, jūs asocijuojate Jį su kokia nors realia Esybe – kokiu nors Meistru, kuris stovėdamas priešais jūsų vidinį žvilgsnį, skleidė didžiulę meilės energiją. Galbūt, jūs šią meilės energiją kaip atsaką grąžinote Meistrui. Tai galėjo būti Joganandos, Budos ar Sanandos energija. Pajuskite šią meilę, kurią patyrėte Jam. Pajuskite ją visa jėga. Galbūt, kažkas iš jūsų mylėjo Krajoną, ar Mergelę Mariją, ar Archangelą Mykolą. Yra daug Esybių, kurioms jūs galite pasiųsti savo meilę, nes jos (ir mes)skleidžiame ją jums su didžiule jėga ir užsidegimu! Ir štai mes čia, kad atvertume jums paslaptį – kažką tokio, ko jūs, galbūt, niekada iki galo nesupratote. Visa meilė, kurią jūs jaučiate Dievui, arba Dvasiai, yra tiesioginis atspindys jūsų meilės sau. Juk auksinis kambarys simbolizuoja jūsų pačių esmę. Ši jūsų mylima Dvasios dalelė yra iš jūsų gimtųjų namų, ir ji visada jums priklausė.

Ir taip, brangieji, mes sakome, kad šis auksinis kambarys, kur jūs sėdite, maitindamiesi šviesa, simbolizuoja jūsų Aukščiausiojo Aš meilę. Tai sustiprina jūsų vertės pojūtį, nes jūs suprantate, jog esate ne tiktai svarbūs ir mylimi, bet ir potencialiai pasiruošę pokyčiams. Todėl, baigdami savo pranešimą, mes prašome jūsų pasilikti šioje karališkoje vietoje ir niekada iš jos nepasitraukti. Meilė savąjam „Aš“ vysto žmoguje savo vertės pojūtį. Ir dabar mes keletu žodžių jums paaiškinsime skirtumą tarp šios meilės ir ego meilės. Nes tai nėra vienas ir tas pats, ir nesunkiai atskiriama. Būtent meilė Dievui žmogaus viduje suteikia šiais laikais jam jėgų išsilaisvinti iš bet kokių problemų. Kiekvieną kartą, kai jums pasirodys, kad esate nieko verti, mintimis įeikite į šį įsivaizduojamą kambarį ir sėskite į sostą. Paprašykite, kad jūsų Aukščiausiojo Aš meilė ir Dievo dalelė jumyse jus pamaitintų, – ir jūs vėl suprasite, kokį svarbų vaidmenį atliekate šioje planetoje. Aš sakau tai jums! Taip, tą aš sakau!


Keturi tyros meilės požymiai

Brangieji mano, tyra Dvasios Meilė yra tyli. Meilė nešaukia nuo kalno viršūnės: „Ei, štai aš čia, žiūrėkite į mane!“ Dievo Meilė ir Aukščiausiojo Aš Meilė tyli, užjaučianti, stipri ir dosni. Argi jūs jos nejaučiate? Mes spinduliuojame jums šią meilę tiesiog šią akimirką. Tai – tikroji namų esmė. Tai jaučia daugelis jūsų, kai patiria meilę Dievui. Tai – namų prisiminimas ir jis jumyse nuo gimimo! Ir, mano brangieji, šio jausmo įkūnijimas yra tame pačiame soste auksiniame kambaryje! Suprantate?

Meilė neturi jokio tikslo. Ji egzistuoja tik dėl savęs pačios ir suteikia jėgą Meilės dvasiai. Jai svetimas pamokslavimas. Ji veržiasi tik tave apkabinti. Tai – tikra meilė. Ji nereikalauja: „padaryk man tai, o aš tau mainais padarysiu šitai!“ Ji tenkinasi tuo, kad tiesiog egzistuoja. Būkite dėmesingi. Dievo Meilė neturi jokio tikslo.

Trečias požymis toks: meilė niekada neieško sau dėmesio. Ji nemuša sau kumščiu į krūtinę. Jai to, matote, nereikia, nes ji teka iš Kūrinijos Šaltinio. Ją ir taip visi pamatys, ir tam nereikia ištarti nei vieno žodžio. Jums neteks kelti rankos ir sakyti: „Pažiūrėkite į mane“. Nes tarsi šviesos šaltinis tamsoje ji trauks prie savęs žmones, ir jie paklaus: „Ką tu neši savyje?“ Pamatęs auksinį angelą auksiniame soste Vu nereikalavo iš jo paso. Vu ir taip pajuto, kad priešais jį šventa Esybė. Jūsų pasišventimas meilei tarsi ženklelis ant krūtinės. Jį visi mato. Kai senoji Žemės energija išskaidrės, jį sugebės pastebėti daugelis!

Ir pagaliau, Meilė turi išmintį, būtiną, kad būtų naudojamos trys ankstesnės savybės. Jos išmintis tyli, ji neturi tikslo ir nesusireikšmina. Ji žino, ką kalbėti, o ko nekalbėti. Tai – skiriamasis išmintingų veiksmų bruožas.

Tyra Meilė niekada nekuria baisių scenarijų jūsų gyvenime, o ego kuria. Tai svarbiausias skirtumas, mano brangieji. Dievo perdavimuose nėra vietos baimei. Baimė – tai mechanizmas, naudojamas karmos ir žmogiškųjų pamokų sąlygomis. Prašau jus prisiminti tai: per visą žmonijos istoriją, nuo tų laikų, kai ėmėte užrašyti su jumis vykstančius įvykius, kiekvieną kartą, kiek Viešpaties Angelai paminėti bet kurio tikėjimo bet kuriuose raštuose, jie pasirodo su tuo pačiu žodžiu. Ar žinote, ką jie sako, prieš kreipdamiesi į žmogų? „Nebijok“ – ir tai liudijimas, kad Dievas niekada neperduoda žmogui bauginančių pranešimų. Nebijok! Tai parašyta žmonėms, kad jūs neužmirštumėte.



Ir taip yra iš tiesų!

Krajonas
Šaltinis: Krajonas. Li Kerroll 6 knyga „Partnerystė su Dievu“
Išvertė Eugenija
http://meiles-keliu.lt/

Dalintis Facebook
Tu esi neregistruotas šioje svetainėja
Prašome užsiregistruoti arba prisijungtit


Į viršų