Ožiaragis — Hestija

Hestija – pirmoji Olimpo deivė, amžinai jauna, šeimos židinio ir šventos ugnies sergėtoja. Pats Apolonas mergino Hestiją, tačiau buvo atstumtas, nes ji buvo davusi skaistumo įžadus, o tai jau rimta. Panašiai mąsto ir Ožiaragiai: meilės žaidimai – žinoma gerai, o kas galvos apie rimtus dalykus? Žinoma, kad Ožiaragis. Kaip ir Hestija, kuri šventą ugnį perdavė Prometėjui dėl nelaimingų mirtingųjų, Ožiaragis pirma pasirūpins kitais, o tik tada savimi, bent jau taip atrodo iš šalies. Iš tiesų Ožiaragiams visai nereikia rūpintis savimi, nes jie puikiai viską susitvarko, tik aplinkiniai to nepastebi.

Vandenis – Nikė

Nikė – pergalės deivė, laimingos pabaigos simbolis. Nikė dažnai buvo vaizduojama su sparnais arba dideliu greičiu skriejanti virš žemės. Norėtųsi paklausti: ar teko kam nors matyti Vandenį, ramiai tupintį kur nors kamputyje?

Net ir priverstinai kur nors pasodinus Vandenę, ji pradės taip aktyviai gestikuliuoti ir įjungus savo greitakalbę sudarys įspūdį, kad ji tekina laksto. Vandeniai taip jau surėdyti, kad turi neišsenkamas gyvybinių jėgų ir optimizmo atsargas. Ir, beje, Vandeniai visada laimi, tiesiog be variantų. Tai gi, jei Jums žūtbūt reikia laimėti kovą su likimu, melskitės Nikei, t.y. susidraugaukite su Vandeniu. Nikė – dosni deivė, ji nepagailės pergalės Jums, nes jų ji dar turi.

Žuvys – Afroditė

Nėra jokių abejonių, kad Afroditė gimusi po Žuvų ženklu, nes ji – meilės ir grožio deivė, gerai žinanti kančios skonį. Ji buvo nelaimingai įsimylėjusi gražuolį Adonisą, kuris žuvo medžioklėje. Afroditė neištvėrė širdgėlos ir įsibėgėjusi šoko nuo uolos tiesiai į vandenį. O ko gi nešokti, kai esi nemirtinga. Jeigu Žuvys galėtų, jos taip pat šokinėtų. Beje, Žuvys moka taip įtikinamai kentėti, kad aplinkiniams bežiūrint spaudžia širdį ir tvenkiasi ašaros. Ach, kokios jos jautrios ir kaip gražiai kenčia. Šį kabliuką pasigauna tie, kas atsilaikė prieš Žuvų grožį ar jų paslaptingumą. Šansų neturi niekas. Gerai, kad Afroditė – gera deivė.

Avinas – Atėnė

Atėnė – ko gero, labiausiai gerbiama deivė. Ji yra išminties, strategijos ir karo deivė, taip pat meno, amatų ir mokslo globėja. Atėnė – vienintelė deivė, pasipuošusi vyriška atributika: šarvais, šalmu ir ietimi. Gali kilti klausimas, o kam gi graikams prireikė karo deivės, juk jie turėjo Arėją? O gi tam, kad karo dievas buvo klastingas bei gudrus ir karus sukeldavo vien dėl pačio kariavimo. Atėnė globojo tik tuos karus, kurie būdavo neišvengiami. Tai – neabejotinai Avino bruožas. Avino ženklo moterims taip pat nesudrebės ranka nukreipti savo ietį prieš nenaudėlį, tačiau tik esant rimtai priežasčiai, o ne vien dėl prastos nuotaikos. Be rimtos priežasties Avinas galėtų nebent skydu kaukštelėti iš viršaus, šiaip, profilaktiškai. Tiesa, kai kurie ir to neatlaiko, bet paliegėliai tesižino. Karo deivės kultas – ne skystablauzdžiams.

Jautis – Demetra

Demetra – žemės derlingumo ir žemdirbystės deivė. Žemdirbystė – sunkus darbas, todėl Demetros kultą trumpai apibūdinti galima taip: dabar mes kaip reikiant padirbėsim, o po to ramia sąžine atšvęsim. O deivė paprastai atsiųsdavo ne tik maisto, bet ir nemažai vyno. Nekyla jokių abejonių, kad Demetra – tai Jautis: nedaugelis moka džiaugtis tokiais paprastais dalykais, kaip skaniu maistu, geru vynu ir, beje, sąžiningu darbu. Beje, nereikia galvoti, kad Demetra tokia jau visiškai nekerštinga darbo ir skanumynų globėja. Kartą kai Hadas, mirusiųjų buveinės dievas, pagrobė Demetros dukrą Persefonę, Demetra ištraukė jį iš požemių karalystės ir taip pamokė, kad vargšelis sutiko Persefonę kas pusmetį išleisti pas mamytę, o pats užsidarė savo pragare ir daugiau nesirodė. Jaučiai įspėja: taip bus kiekvienam, kas jis bebūtų ar pats Hadas ar plikšis velniūkštis, pasikėsinęs į tai, kas Jaučiams brangu.

Dvyniai – Iridė

Iridė – žinių dievams nešėja. Jos užduotis – skleisti žinias visam pasauliui: žemei, jūrų gelmėms ir net mirusiųjų pasauliui. Kartą perkūnas, įdavęs Iridei taurę į rankas, pasiuntė ją į Hadą. Ir ką tu manai? Ji pasėmė vandens iš Stikso ir pristatė į Olimpą. Vanduo simbolizavo ne tik priesaikos tvirtumą, bet ir pirmapradį siaubą. (Dievams susikivirčijus būdavo duodama priesaika virš Stikso upės. Priesaika Stikso vandenimis buvo pati tvirčiausia). Stikse nepatariama buvo net rankų plauti, o Iridei tai nė motais, taip ir Dvyniams. Dvyniai gali nustebinti pačiais netikėčiausiais poelgiais, bet tik su viena sąlyga, kad jiems tai turi būti įdomu.

Dvynės – užkietėjusios keliauninkės, vakarėlių liūtės ir aktyvios visuomenininkės. Be to, Dvyniai nepripažįsta jokių išgalvotų apribojimų. Kaip Iridė tiesiog įsiverždavo į Dzeuso valdas, taip ir Dvynių ženklo moteris, panorėjusi, nesivaržydama pakalbins kad ir patį šalies prezidentą. Juk asmeninis žavesys ir veiksmų lengvumas – raktai nuo visų durų. Ir juos Dvyniai turi.

Vėžys – Gaja

Gaja – žemės deivė. Ji yra gyvybinė jėga, sveikata, vaisingumas ir meilė, o taip pat ir dangaus bei jūros motina. Visai kaip Vėžys. Vėžio pašaukimas yra gimdyti bei auklėti ir jam gali daugiau nieko nereikėti. Vėžiai – etaloninės motinos, kurios savo „vaiko“ skriaudiko tikrai nepasigailės. Tuo „vaiku“ Vėžiui gali būti visi, kuriuos jis myli. Tokia jau jo prigimtis.

Liūtas – Hera

Hera – santuokos ir santuokinės ištikimybės deivė, gimdyvių globotoja. Hera – pačio Dzeuso žmona, pirmoji Olimpo ledi. Faktiškai tai trečioji, nes iki jos Dzeusas jau turėjo dvi žmonas, tačiau jos liko visų užmarštyje. Hera, kurios vardas verčiamas kaip „ponia“, šalia savęs nepripažino jokių konkurenčių. Tikroji Liūtė – arba ji bus pirma ir vienintelė, arba susiras sau kokį kitą Olimpą. To, beje niekada neįvyko, nes kas gi, būdamas sveiko proto, ims konkuruoti su Liūtu? Kai kas vis tik bandė tai daryti su Hera ir kuo gi baigėsi? Visi išmirė.

Mergelė – Temidė

Temidė – Dzeuso žmona, kurios, deja, niekas neprisimena. Tačiau neprisimena jos tik žmonos statuse. Temidė visiems žinoma kaip teisingumo deivė ir simbolis. Iš jos lūpų buvo perduodama Dzeuso valia. Taip yra ir su Mergelėmis. Jei Mergelė prakalbo, reiškia jos lūpomis kalba tiesa. Ir nors tau nepatinka, ką ji kalba, teks vis tiek išklausyti, nes Mergelės neklysta: tavo asmenybė jos nedomina, Mergelė vertina faktus.

Svarstyklės – Persefonė

Istorija byloja, kad Persefonei piršosi žymūs Olimpo dievai – Arėjas ir Apolonas. Tačiau, sprendžiant iš visko, gražuolė Demetros duktė gimė po Svarstyklių ženklu, nes kažkurį vieną pasirinkti ji taip ir nesugebėjo. Nepaisant to, asmeninis jos gyvenimas susiklostė sėkmingai: gražuolę pagrobė mirusiųjų pasaulio valdovas Hadas ir jų gyvenimas buvo visiškai laimingas. Idealiausias variantas Svarstyklėms, kai joms nereikia priiminėti sprendimų. Tiesa, Persefonės motinai su žentu teko pakovoti ir jaunoji pagal santuokinį susitarimą pusę metų turėjo gyventi Olimpe, o kitą pusę – požeminiame (mirusiųjų) pasaulyje. Svarstyklės, jeigu tik galėtų, mielai rinktųsi dvigubą variantą, tai būtų asmeninis rojus Svarstyklėms. Asmeninis rojus ir asmeninis pragaras – ar gi tai ne puiku!

Skorpionas – Hekatė

Hekatė – pragaro deivė. Ji moko mirusiuosius burtų, vadovauja raganoms, disponuoja visais nuodingais augalais, linksminasi su mirusiųjų sielomis. Kitaip tariant, Hekatė – deivė, kurios prisibijo net tie, kas patį Hadą drįso pravardžiuoti žemės kirminu. Ar atpažinote ponią Skorpionę? Tai ji. Skorpionus įsimyli iš pirmo žvilgsnio, bet prieiti prie jų bijo, nes jaučia, kad po šios tylios būtybės kiautu slepiasi net už velnią baisesni dalykai. Beje, Skorpiono tai visai nejaudina, nes jis žino, kad anksčiau ar vėliau, vienaip ar kitaip, prieš jį visi lenksis. Abejojate? Jūsų žiniai, pagal vieną iš versijų įžymioji Laisvės statula – tai Hekatė. Spygliuotą vainiką nešiojo būtent ji. Ar tau niekada nekilo klausimas: kam gi Laisvės simboliui reikalingas deglas? Apšviesti žmonėms kelią? Taip, kelią į tamsą, kur vadovauja Hekatė.

Šaulys – Artemidė

Artemidė – medžioklės deivė ir viso kas gyva globėja, taip pat moterų skaistybės ir gimdymo sergėtoja. Gali kilti dvejonių, kaip galima proteguoti visiškai prieštaringus dalykus. O gi labai paprastai. Pažvelkite į Šaulius - jie tokios visa aprėpiančios būtybės... Šauliai sugeba priimti ir suprasti bet kokią idėją, bet kokį tikėjimą ir bet kokį požiūrį. Tai nereiškia, kad Šaulys pasirengęs visu tuo dalintis. Į bet kurį klausimą jis turi vieną universalų atsakymą: svarbu įsitraukti į reikalą, o ten jau sprendimas savaime atsiras. Ir kaip nebūtų keista, jis visada atsiranda. Negana to, konfliktuojančios šalys įsitikinę, kad Šaulys jas visiškai palaiko. Tokiu būdu galiausiai ir susitaiko, o Šaulys imasi kokių nors kitų priešingybių traukos misijos.
из инета

---