Pamastimai » Savęs Pažinimas

Pamastimai

Kambarys ir keturios sienos tau nieko
nepasakys.
Išeini į balkoną ir atsiveria širdis.
Išeini su draugais įvairių darbų tarnais ir
jauti, kad gyveni.
O gyvenimas, kaip didelė gamykla, kur
kai staklės sudyla, išeina iš rikiuotes visa
gamyba.
Ir tu supranti, kad esi dalis kažko tikro,
kažko vertingo ir įsijungia daina Vertigo,
U2, kiek atsimenu, bet čia tarp kitko.
Gal kartais esu žiaurus aplinkiniams, bet
atsisėdęs prie balto lapo eilinio iš gelmių
ištraukiu kai kurias vertybes, kur ir kitam gal
nebus šiaip sau, neįdomybės.
Kaip sunku kažką naudingo parašyti, kai
ieškai naudos dar neprisirpusio sakinio
galybei.
Kai ieškai naudos, bet ieškoti juk reikia,
gal atsidėkosi kažkada, ir tau paduos ranką
praeivis, jei sunku bus tą akimirką baisią.

Suprantu, kad ir pinigas, kaip tikras
kaubojus, kovoja už geresnį rytojų, už
kepalą duonos šviežios iš kepyklos gardžios
ir sviesto storą tepinį,
kad nebūtų taip sausa valgyti.
Pasisotinęs truputi gardaus, aš žengiu
dangumi mėlynu nuo žemės lygi viršaus,
kartais būna ir tamsių ruožų, bet įveikti juos
įmanoma,
reikia tik noro nedalomo, reikia tiek nedaug,
kaip pasisemti iš šulinio vandens skaistaus.8
O šulinys toks dalykas, sienos apvalios,
o kūnas lyg ir plikas, bet pilnas gyvybės
svarbios, be kurios, nebūtų nei dienos.
Uždaryti knygą likimo neturi teisės jokios,
kol negausi leidimo iš viršaus, nes tik jis
žino tiesą į priekį be išeiginės jokios.
Nors man atrodo ir jis pavargsta nuolatos
saugoti tiek gyvybių be paliovos, prižiūrėti
pilių neeilinių, nes kunigaikštis yra
didžiausias dangaus.

Tomas.24m.
2014.03.07.

Dalintis Facebook
Tu esi neregistruotas šioje svetainėja
Prašome užsiregistruoti arba prisijungtit


Į viršų