Artimieji - pagrindiniai mūsų mokytojai » Savęs Pažinimas

Artimieji - pagrindiniai mūsų mokytojai

Stenkitės nuolat sekti savo mintis, būkite dėmesingi visiems žmonėms, kurie jus skaudina, ypač partneriui ar vaikams. Mūsų sutuoktiniai ar vaikai yra mūsų veidrodžiai, kurie atspindi tai, kas paslėpta mumyse ir laukia, kada mes į tai atkreipsime dėmesį.

Kaip pakeisti savo mąstymą

-> Stop kaltinimams! Kai atsitikus nelaimei ar nesėkmei pradedate kažką kaltinti, sustabdykite save.
-> Įvertinkite tai, ką turite. Pripažinkite sau, kad situacija nėra gera, tačiau mintis nukreipkite į tai, ką turite, o ne į tai, ką praradote.
-> Dėkokite. Visa, kas nutinka mūsų gyvenime, vyksta pagal sielų susitarimą. Jai aplankė skaudi pamoka, vadinasi, laikas keisti mąstymą ar kitaip pažvelgti į save. Kiti žmonės mums tik parodo mūsų "opą", todėl jiems reikia padėkoti, kad apsaugojo nuo sunkesnės pamokos. Iš pradžių visuomet gauname lengvus perspėjimus ir tik kai jų nesuprantame, sulaukiame skaudžios pamokos.
-> Priimkite ir suvokite. Atidžiai įvertinkite susiklosčiusią situaciją ir pabandykite priimti. Tai nereiškia sutikti, tai reiškia pasižiūrėti kitaip, ir suprasti, kas jums norima pasakyti, ką savo gyvenime ir mintyse reikia pakeisti.
-> Atleiskite. Pagrindinė visų ligų ir nelaimių priežastis - nesugebėjimas atleisti pačiam sau. Dažniausiai tai ateina iš vaikystės ar net iš praėjusių gyvenimų. Reikia išmokti stebėti save ir keisti savo reakcijas. Visai nesvarbu, kas vyksta aplink mus, svarbu, kaip mes tai priimame ir kas vyksta mūsų viduje.


Patarimai sergantiems, kenčiantiems žmonėms

Pirmiausia patariu atleisti sau. Reikia paanalizuoti savo gyvenimą, įvykius ir pasistengti priimti savyje tai, ko nenori matyti kituose žmonėse. Kai tai priimi, turi sukalbėti atleidimo maldą.
Tiesa, pirmiausia žmogus turi priimti Dievo atleidimą. Kai tai klientui pasakau, jis net nustemba, sako: „Esu priėmęs.“ Tada ir klausiu jo: „Kaip elgiesi su savo kūnu? Kokie tavo įpročiai? Ar tikrai darai tik tai, kas tavo kūnui yra naudinga?“ Jei žmogus kažin kokiu būdu alina savo kūną (netinkamu maistu, žalingais įpročiais ir kitaip), vadinasi, jis dar nėra priėmęs Dievo atleidimo. Juk mūsų kūnas – Dievo kūrinys, tad turime su juo elgtis pagarbiai. Antras patarimas – turime pripažinti, kad mūsų kūnas tiesiogiai susijęs su siela. Siela turi meilės dvasią, o kūnas – gyvybės energiją. Ir visa tai yra viena. Kadangi dažnai protas kankina sielą, turime kontroliuoti savo mintis, emocijas, sąmoningumą. Trečias patarimas – prisiminti savo emocijų centrą – širdį. Joje „įrašytos“ visos mūsų emocijos, kurias esame kada nors patyrę. Kai žmogus pradeda sąmoningai keistis, pokyčiai vyksta jo širdyje. Širdies skausmai susiję su transformacija žmogaus sieloje. Kai keitiesi pats, norisi, kad keistųsi ir aplinkiniai. Tačiau šį norą reikia sustabdyti ir kitą priimti kaip dalelę savęs. O kai būna labai sunku, kai iš vidaus drasko neapykanta, reikia giliai įkvėpti, pripažinti, kad šis jausmas egzistuoja ir garsiai sušukti. Rėkimas atpalaiduoja. Tada daugybę kartų kartoti žodį „Myliu“. Pabandykite, tai tikrai veikia stebuklingai. Ir labai svarbu prisiminti, jog šioje žemėje gyvename tam, kad esame kažkam reikalingi.
Straipsnis paimtas iš žurnalo "Natūralioji medicina" 2009 Spalis

Dalintis Facebook
Tu esi neregistruotas šioje svetainėja
Prašome užsiregistruoti arba prisijungtit


Į viršų