Išsigandęs, kad nepasiseks, todėl įsikibęs per stipriai. Atrodo, kad privalai turėti tai ko trokšti ir todėl sunaikini, o po kiekvieno bandymo gauti ko trokšti jautiesi nusivylęs, jauti tuštumą ir jauti kažką praradai. Būtent todėl tu vėl nori to pačio ir kartoji, kartoji, kartoji nes vis negauni ko troškti.
Ir būtent tai yra prisirišimas prie šio pasaulio blogaja prasme, bet kitavertus negalime pilnai patirti malonumo ir pasimėgavimo kai bandoma taip įsikibti į pasaulį.
Pažinojau mažą mergaitę, kuriai padovanojo triušiuką. Ji labai džiaugėsi juo, bet taip pat bijojo jį prarasti ir važiuodama namo taip suspaudė jį, kad uždusino iš meilės.
Daugelis tėvų taip elgiasi su savo vaikais, daugelis porų elgiasi taip vienas su kitu, jie įsikibę per stipriai ir išspaudžia gyvenimą iš gražios trapios butybės.
Norint patirti gyvenimo malonumą mes privalome jį paleisti, tai nereiškia atsijungti nuo to kas vyksta, aš kalbu apie pilną panėrimą į gyvenimą, bet tuo pat metu neįsikibęs į jį. Tada gali pilnai pajausti gyvenimo malonumą visu savo kūnu, viskuo kas esi.
Kai paleidi, gali pajusti koks gyvenimas yra ištikrųjų ir pajausti visą jo esmę
Yra tokių žmonių, kurie nėra prisirišę prie gyvenimo. Jie nesinešioja nuoskaudų ir yra laisvi.
Būtent toks neprisirišimas ir vidinė tuštuma yra visų gyvenimo malonumų pagrindas, ypač intymumo.

-Autorius nežinomas

---